Perkant aratinis krautuvas, žmonės sutelkia dėmesį į tokius parametrus kaip variklio galia, vardinė apkrova ir kaušo talpa; tačiau vienas rodiklis yra ne mažiau svarbus{0}}kasimo jėga. Ypač atliekant sunkias -apkrovos operacijas, tokias kaip smėlio ir žvyro duobės, kasyklos, karjerai, statybvietės ir birių medžiagų sandėliavimo aikštelės, kasimo jėga tiesiogiai veikia įrangos krovimo efektyvumą, darbo ciklą ir degalų taupymą. Tai vienas iš pagrindinių rodiklių, matuojant faktinį krautuvo darbingumą.
- Kokia krautuvo kasimo jėga?
Kasimo jėga reiškia didžiausią jėgą, kurią krautuvo kaušas gali sukurti, kai hidraulinė sistema ir sujungimo mechanizmas veikia pjaunant ir smalsant sukrautas medžiagas. Paprasčiau tariant, tai krautuvo gebėjimas „kasti ir semti“.
Kai krautuvas susiduria su didelio{0}}atsparumo medžiagomis, tokiomis kaip sutankintas smėlis, žvyras, rūda ir molis, kaušas turi įveikti trintį ir gniuždymo jėgą tarp medžiagų, kad būtų sėkmingai įpjautas į krūvą. Jei kasimo jėgos nepakanka, net ir esant galingam varikliui, kaušas negalės iki galo semtis arba neįsiskverbs į krūvą. Svarbu pažymėti, kad kasimo jėga ir keliamoji galia nėra ta pati sąvoka. Keliamoji galia lemia pakeliamos medžiagos svorį, o kasimo jėga – greitį ir efektyvumą, kuriuo medžiaga gali būti įkeliama į kaušą.
- Kodėl reikia didesnės kasimo jėgos{0}}sunkiems darbams atlikti?
Karjeruose, kasyklose ir agregatų aikštelėse medžiagos dažnai kaupiamos ir sutankinamos ilgą laiką, todėl susidaro didelis tankis. Didesnę kasimo jėgą turintys krautuvai gali lengviau pjaustyti medžiagų krūvas, sumažindami kaušo slydimą ir judėjimo greitį, padidindami pirmą-pripildymo greitį ir taip pagerindami bendrą veiklos efektyvumą.
Krautuvai turi kasdien kartoti „į{0}}į-įkrovimo-transportavimo-iškrovimo“ darbo ciklą. Jei įrangos kasimo jėgos nepakanka, operatoriui gali tekti pabandyti užpildyti kaušą kelis kartus, ilginant operacijos laiką. Didesnė kasimo jėga padeda įrangai greičiau atlikti pakrovimo veiksmą, sutrumpina ciklo laiką ir padidina medžiagos pralaidumą per laiko vienetą.
Įvairūs didelio{0}}tankio medžiagų tvarkymo scenarijai taip pat kelia griežtus kasimo jėgos reikalavimus. Tokios medžiagos kaip šlapias molis, skaldos užpildas, geležies rūda, granito fragmentai ir statybinės atliekos pasižymi žymiai didesniu atsparumu eksploatacijai nei įprastos birios medžiagos. Tik esant pakankamai didelei kasimo jėgai, įranga gali išlaikyti stabilų ir efektyvų veikimo ritmą, užkertant kelią dažnam strigimui ir veikimo sustabdymui.
Kai kasimo jėgos nepakanka, operatoriai dažnai imasi pakartotinio smūgio į medžiagų krūvą, padidina variklio sūkius arba jėga stumia mašiną, kad baigtų pakrauti. Tai ne tik padidina degalų sąnaudas, bet ir pagreitina padangų, hidraulinės sistemos, kaušo pjovimo peilių ir transmisijos sistemos nusidėvėjimą. Pakankama kasimo jėga leidžia įrangai efektyviau atlikti operacijas, taip pailginant bendrą mašinos tarnavimo laiką.
Daugelis vartotojų mano, kad didesnė variklio galia reiškia geresnį įrangos veikimą. Iš tikrųjų variklio galia yra tik energijos šaltinis; vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar kaušas gali efektyviai pjaustyti medžiagas, yra kasimo jėga. Naudotojams, užsiimantiems sunkiomis -apkrovos operacijomis, pvz., smėlio ir žvyro krovimu, kasyba ir statybinių medžiagų transportavimu, svarbu ne tik atkreipti dėmesį į variklio galią, vardinę apkrovą ir kaušo talpą, bet ir suprasti įrangos kasimo jėgos parametrus.
Tuneliavimo jėga yra svarbus rodiklis matuojant faktinę ratinio krautuvo apkrovą. Tai tiesiogiai veikia įrangos įsiskverbimo galimybes, pakrovimo efektyvumą, darbo ciklą ir eksploatavimo išlaidas.
